mūrninkas

mū́rninkas (-nykas), -ė smob. (1) NdŽ žr. mūrininkas: Oi, mūrnykai gerai uždirba Dbk. Mūrnykas vis sušalęs, ba pečiaus niekada neturi Ds. Liepė mūrnykams apie visą miestą apmūryti aukštą sieną MPs. | Ta skregždutė mūrninkėlė anksti rytą budino LTR(Pkr).